Ženšenis (lot. Panax ginseng) yra daugiametis augalas, augantis tik Šiaurės pusrutulyje, priskiriamas adaptogenams. Žodis adaptogenas kildinamas iš lotyniško žodžio adepto, kuris reiškia pritaikau ir sudurtinių žodžių antrosios dalies genas [gr. genos – giminė, kilmė], suteikiančio atsiradimo, susidarymo reikšmę. Augalai, klasifikuojami kaip adaptogenai, turi unikalių savybių, padedančių organizmui prisitaikyti. Tai reiškia, kad tas pats augalas gali padėti mažinti stresą ir palaikyti kūno bei proto energiją, padidina kūno ir smegenų galimybes adaptuotis prie nuovargio ir streso. Adaptogeniniai augalai harmonizuoja ir balansuoja organizmą, padeda išsaugoti ištvermę ir pajėgumą, normalizuoja kūno funkcijas nepakenkdami organizmui. Juos saugu vartoti tiek trumpais, tiek ir ilgais periodais.
Ženšenis Rytų medicinoje gerbiamas ir vartojamas jau tūkstančius metų. Apie teigiamą šio augalo šaknų poveikį rašoma seniausiuose kinų medicinos raštuose. Sveikatinimo tikslais jį plačiai vartojo ir Šiaurės Amerikos indėnai.
Ženšenio sudėtyje yra visas kompleksas biologiškai aktyvių medžiagų: eterinių ir kitų aliejų, fermentų, mikroelementų, C ir B grupės vitaminų, fitoestrogenų, cukrų, pektinų, daug krakmolo, ekstraktinių bei kitų medžiagų.
Kodėl ženšenis yra toks efektyvus? Iš kur šaknyse tiek fiziologinį poveikį turinčių medžiagų? Vienas iš paaiškinimų – itin savita šio augalo branda. Ženšenių šaknys bręsta 3 – 5 metus. Nuėmus derlių, maistinės medžiagos dirvoje būna taip išeikvotos, kad žemė paliekama ilsėtis iki 10 metų. Tik tada ji yra pasirengusi naujam ženšenio derliui. Šaknys surenkamos rugsėjo spalio mėnesiais, Mandžiūrijos kalnuose, šiaurės vakarų Kinijoje.
Teigiamą ir daugybe tyrimų įrodytą poveikį lemia ženšenio ekstrakte esantys ginsenozidai, dar vadinami triterpeniniais saponinais. Jie pasižymi tonizuojančiomis adaptogeninėmis savybėmis, padeda kovoti su stresu ir nuovargiu. Ginsenozidai, kurių žinoma apie 30 rūšių, gali turėti ir raminantį, ir stimuliuojantį poveikį. Tai priklauso nuo kiekybinio skirtingų ginsenozidų rūšių santykio. Tam, kad poveikis būtų subalansuotas, augalinę žaliavą būtina standartizuoti, tai yra nustatyti tikslų veikliųjų medžiagų kiekį ekstrakte.
Ženšenis padeda organizmui prisitaikyti ir apsisaugoti nuo nepalankių veiksnių: didina darbingumą, mažina nuovargį. Ženšenį patariama vartoti esant silpnumui, nuovargiui, kai sunku susikoncentruoti ar sveikstant po ligos. Ženšenis padeda palaikyti protinį ir fizinį aktyvumą bei atgauti jėgas. Tyrimai rodo, kad ženšenis pagerina atmintį ir atidumą atliekant svarbias užduotis. Tūkstančius metų ženšenis vartojamas kaip afrodiziakas, kuris didina fizinę ir lytinę ištvermę. Ženšenį vartojant kasdien ryškus jo poveikis pastebimas jau po kelių savaičių. Geriausias ženšenio poveikis juntamas tada, kai jis vartojamas kartu su kitais žmogaus gyvybinei veiklai būtinais komponentais – vitaminais, mikroelementais. Kartu šios vertingos medžiagos suaktyvina organizmo biocheminius procesus, gerina metabolizmą, ryškiau atsiskleidžia ženšenio ekstrakto poveikis.
